Husarai kariuomenės dienai ruošiasi gerais darbais

  Lapkričio 19 d. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, puikiai suprantantys, kad jų dovanojamas kraujas gelbsti gyvybes, rinkosi į batalione suorganizuotą neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Šią dieną batalione lankėsi ilgametes bendradarbiavimo tradicijas su bataliono kariais tęsiančio VšĮ Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo mobilioji brigada. Batalione kariams sut...

Plačiau

UAB "Lupra" kolektyvo iniciatyva išgelbėtos kelios dešimt...

  Nei vienas negalime numatyti, kas mūsų ar mūsų artimųjų laukia ateityje. Nelaimė gali nutikti netikėtai ir nelauktai, o tuomet kiekvienas kraujo lašas yra brangus, todėl UAB “Lupra“ Komercijos ir personalo direktorės Gitanos Čeilutkienės paraginti UAB „Lupra“ darbuotojai pareiškė norą tapti neatlygintinais kraujo donorais. Spalio ir lapkričio mėnesiais vykusioje akcijoje norą prisidė...

Plačiau

UAB "Rokiškio pienas"-neatlygintinos kraujo donorystės rė...

  Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras – didžiausia Lietuvoje veikianti kraujo donorystės įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – aptarnauti visas šalies ligonines ir pagal poreikį teikti jose besigydantiems pacientams saugų kraują bei jo komponentus. Šiame procese ypač svarbu skatinti neatlygintiną kraujo donorystę visuomenėje. To siekiame žingsnelis po žingsnelio, kasmet vis didind...

Plačiau

TARP NEATLYGINTINŲ KRAUJO DONORŲ - IR PAKRUOJO PAREIGŪNAI

  Lapkričio 4 dieną Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas sulaukė ypatingų svečių – Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo medikų komandos. Nuo 10 iki 14 valandos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato salėje vyko kraujo donorystės akcija. Visi norintys neatlygintinai paaukoti kra...

Plačiau

Gydytojų konferencija. Neatlygintina kraujo donorystė – s...

  VšĮ Nacionalinis kraujo centras kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija lapkričio 6 d. organizavo kraujo komponentų perpylimus atliekantiems gydytojams skirtą praktinę konferenciją „Racionalus kraujo komponentų naudojimas klinikinėje praktikoje: kokybė, saugumas, šalutinės reakcijos“, vykusią Palangos viešbučio „Vanagupė“ konferencijų salėje. Konferencijos tiks...

Plačiau

Įstatai

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2012 m. lapkričio  30   d.

įsakymu Nr. V - 1090

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS NACIONALINIO KRAUJO CENTRO

ĮSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga (toliau – Įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti. Įstaigos oficialus pavadinimas lietuvių kalba – viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras, anglų kalba – public institution National Blood Center.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Farmacijos, Sveikatos draudimo, Kraujo donorystės ir kitais įstatymais, medicinos norma MN13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

3. Įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitų bankuose.

4. Įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija, savininkas arba visuotinis dalininkų susirinkimas).

5. Įstaigos buveinė – Žolyno g. 34, LT-10210 Vilnius.

6. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal savininko prievoles, o savininkas neatsako pagal Įstaigos prievoles, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

8. Įstaigos veikla neterminuota.

 

II. ĮSTAIGOS TIKSLAS, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

9. Pagrindinis Įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą aprūpinant sveikatos priežiūros įstaigas krauju, kraujo komponentais ir vaistiniais preparatais.

10. Pagrindinės Įstaigos veiklos sritys ir rūšys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

10.1. kraujo donorystės veikla (kraujo perpylimo įstaigų ir kraujo bankų veikla, 86.90.20): telkti donorus ir vykdyti jų medicininę atranką, rinkti donorų kraują ir jo sudedamąsias dalis ir perdirbti į kraujo komponentus bei pagal pasirašytas sutartis jais aprūpinti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigas; skatinti neatlygintiną kraujo donorystę;

10.2. medicinos laboratorijų veikla (86.90.30): atlikti privalomuosius tyrimus kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorams, teikti mokamas laboratorinių tyrimų paslaugas Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, gyventojams bei kitiems užsakovams.

11. Kitos Įstaigos veiklos sritys:

11.1. vaistinių preparatų gamyba pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos  Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) išduotą licenciją;

11.2. vaistinių preparatų didmeninis platinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms;

11.3. Įstaigoje surinktos ir klinikiniams tikslams nepanaudotos plazmos pardavimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.4. mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.5. duomenų apie kraujo donorus, kraujo komponentus ir preparatus kaupimas bei analizė;

11.6. kitos įstatymais neuždraustos veiklos vykdymas.

12. Jeigu veiklai, numatytai Įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) Įstaiga privalo turėti.

 

III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

13. Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, Įstaiga turi teisę:

13.1. turėti sąskaitų bankuose ar kitose kredito įstaigose, savo ženklą;

13.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų, kitų teisės aktų bei šių įstatų nustatyta tvarka;

13.3. gauti paramą;

13.4. teisės aktų nustatyta tvarka teikti mokamas paslaugas;

13.5. sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;

13.6. skelbti konkursus, susijusius su Įstaigos veikla;

13.7. stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;

13.8. naudoti Įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams pasiekti;

13.9. vykdyti vaistinių preparatų gamybą pagal VVKT išduotą gamybos licenciją;

13.10. išvežti kraujo plazmą perdirbimui į kraujo preparatus arba ją parduoti;

13.11. vykdyti vaistinių preparatų didmeninį platinimą;

13.12. vykdyti kitą įstatymais neuždraustą veiklą.

14. Įstaiga privalo:

14.1. įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą;

14.2. teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas Įstaigai išduotose licencijose;

14.3. naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą;

14.4. pildyti ir saugoti medicininius dokumentus bei teikti informaciją apie donorus valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

14.5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas. Apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu dėl pacientams galimos žalos kompensavimo;

14.6. saugoti medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie donorą ar pacientą arba kai donoras sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;

14.7. informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją apie Įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus bei protrūkius, kitus žalos donorų sveikatai padarymo atvejus;

14.8. pagal pasirašytas sutartis aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei vaistines savo gaminamais ar platinamais vaistiniais preparatais.

15. Įstaiga turi kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.

16. Buhalterinę apskaitą Įstaigoje tvarko Įstaigos vyriausiasis finansininkas. Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartis gali atlikti ir kiti asmenys, galintys tokią veiklą vykdyti pagal teisės aktus. Reikalavimus Įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimui, tvarkymui ir finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių sudarymui nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

 

IV. ĮSTAIGOS ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA 

17. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

18. Įstaigos organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas viešosios įstaigos vadovas – direktorius.

19. Įstaigoje sudaroma administracija, kurios sudėtis tvirtinama Įstaigos direktoriaus įsakymu.

20. Įstaigos administracijai vadovauja direktorius. Administracijos kompetencija nustatyta administracijos darbo reglamente, tvirtinamame Įstaigos direktoriaus įsakymu.

21. Įstaigoje yra sudaromas kolegialus patariamasis organas – stebėtojų taryba.

22. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

22.1. keičia Įstaigos įstatus;

22.2. priima sprendimą pakeisti Įstaigos buveinę;

22.3. nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainų ir tarifų nustatymo taisykles;

22.4. skiria ir atleidžia Įstaigos direktorių, nustato jo darbo sutarties sąlygas;

22.5. tvirtina metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius;

22.6. nustato, kokia informacija apie Įstaigos veiklą turi būti pateikiama visuomenei;

22.7. priima sprendimus dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

22.8. priima sprendimus dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų;

22.9. priima sprendimus pertvarkyti Įstaigą;

22.10. priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

22.11. skiria ir atleidžia Įstaigos likvidatorių;

22.12. priima sprendimą atlikti Įstaigos auditą ir renka audito įmonę;

22.13. nustato Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui, normatyvus arba paveda juos nustatyti ir patvirtinti Įstaigos direktoriui;

22.14. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

23. Eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas turi įvykti kasmet per keturis mėnesius nuo Įstaigos finansinių metų pabaigos. Įstaigos direktorius eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti Įstaigos metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius ir praėjusių finansinių metų Įstaigos veiklos ataskaitą.

24. Neeilinis visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas Įstaigos direktoriaus ar savininko iniciatyva.

25. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo organizavimą atsako Įstaigos direktorius. Apie visuotinį dalininkų susirinkimą jis informuoja savininką pranešimu, kuriame turi būti nurodyta: susirinkimo data, laikas, vieta, susirinkimo darbotvarkė.

26. Įstaigos savininko rašytiniai sprendimai prilyginami Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

27. Nauji Įstaigos dalininkai nepriimami. Dalininkų teisės neperleidžiamos.

28. Įstaigos direktorius yra vienasmenis Įstaigos valdymo organas. Direktorius į darbą priimamas viešojo konkurso būdu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Visuotinio dalininkų susirinkimo metu nustatomas direktoriaus atlyginimas, tvirtinamas jo pareigybės aprašymas, priimami sprendimai dėl skatinimo ir skiriamos nuobaudos, visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo su direktoriumi sudaro ir nutraukia darbo sutartį. Visuotinis dalininkų susirinkimas Įstaigos direktoriaus atlyginimą nustato vadovaudamasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Apie Įstaigos direktoriaus paskyrimą ar atleidimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

29. Įstaigos direktoriumi gali būti fizinis asmuo, kurio kvalifikacija atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Darbo ginčai tarp Įstaigos direktoriaus ir Įstaigos nagrinėjami teisme.

30. Įstaigos direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais ir savo pareigybės aprašymu.

31. Įstaigos direktoriaus teisės ir pareigos:

31.1. nustatyti Įstaigos darbuotojų etatus, sudaryti darbo sutartis bei jas nutraukti;

31.2. suderinus su Įstaigos stebėtojų taryba, tvirtinti Įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą;

31.3. organizuoti Įstaigos filialų direktorių ir padalinių vadovų, Įstaigos darbuotojų atestaciją;

31.4. nustatyti Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

31.5. rengti Įstaigos darbuotojų žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimus;

31.6. organizuoti viešuosius konkursus filialų direktorių ir padalinių vadovų pareigoms užimti bei tvirtinti šių konkursų nuostatus;

31.7. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;

31.8. nustatyti Įstaigos vidinę struktūrą;

31.9. tvirtinti Įstaigos kokybės vadovą, procedūrų aprašus, vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, administracijos darbo reglamentą bei kitus vidinius teisės aktus;

31.10. rengti Įstaigos veiklos planus;

31.11. šaukti visuotinius dalininkų susirinkimus;

31.12. atsakyti už visuotinio dalininkų susirinkimo perduoto bei Įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

31.13. atstovauti Įstaigai teisme ir kitose institucijose;

31.14. gavus visuotinio dalininkų susirinkimo raštišką pritarimą, pasirašyti sutartis dėl ilgalaikio Įstaigos turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

31.15. pagal visuotinio dalininkų susirinkimo nustatytas informacijos teikimo apimtis teikti informaciją apie Įstaigos veiklą visuomenei bei skelbti viešą informaciją;

31.16. sudaryti ir eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui teikti praėjusių metų Įstaigos veiklos bei finansinę ataskaitą;

31.17. skirti kvalifikuotą asmenį, atsakingą už kraujo donorystės veiklą, kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą, bei farmacinės veiklos vadovą vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, Farmacijos įstatymu, sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

31.18. Įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir sutartis;

31.19. teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti (perįgalioti) kitus asmenis, dirbančius Įstaigoje, vykdyti direktoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas;

31.20. naudoti laikinai laisvas Įstaigos lėšas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

31.21. turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.

32. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti. Įstaigos stebėtojų taryba sudaroma iš: dviejų Įstaigos savininko (Sveikatos apsaugos ministerijos) sprendimu paskirtų atstovų, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra Įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra Įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir Įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. Stebėtojų taryboje negali būti asmenų, dirbančių Įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, sveikatos draudimo įmonėje. Į šiame punkte nurodytų institucijų vadovus Įstaigos direktorius registruotu laišku kreipiasi su prašymu deleguoti savo atstovą į stebėtojų tarybą. Apie į stebėtojų tarybą įtrauktų deleguotų asmenų sąrašą Įstaigos direktorius informuoja savininką.

33. Stebėtojų tarybos teises, pareigas, atsakomybę, veiklos organizavimą bei atskaitingumą, taip pat stebėtojų tarybos narių paskyrimo ir atšaukimo tvarką, darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos protokoliniu sprendimu tvirtina stebėtojų tarybos nariai. 

34. Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Medicinos etikos komisijos sudarymą ir veiklos tvarką nustato jos nuostatai, tvirtinami Įstaigos direktoriaus.

 

V. ĮSTAIGOS FILIALAI

35. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra Įstaigos struktūrinis padalinys, turintis atskirą buveinę ir atliekantis dalį Įstaigos funkcijų.

36. Filialų skaičius neribojamas.

37. Sprendimą steigti filialą priima Įstaigos savininkas.

38. Filialas gali turėti sąskaitų. Filialo turtas apskaitomas Įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniuose.

39. Filialo veikla nutraukiama Įstaigos savininko sprendimu.

40. Įstaigos filialų direktoriai į darbą priimami viešojo konkurso būdu. Viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina Įstaigos direktorius.

41. Įstaigos filialų direktoriais gali būti asmenys, atitinkantys Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.

42. Darbo sutartį su filialo direktoriumi Įstaigos vardu sudaro ir nutraukia Įstaigos direktorius.

43. Įstaigos filialas veikia pagal filialo nuostatus, kuriuos tvirtina Įstaigos direktorius.

 

VI. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA

44. Įstaigos lėšų šaltiniai:

44.1. lėšos, gautos iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų už pagal sutartis pateiktus kraujo komponentus ir vaistinius preparatus, taip pat specialiosioms programoms finansuoti skirtos lėšos;

44.2. savininko skirtos lėšos;

44.3. valstybės ar savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;

44.4. valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

44.5. valstybės investicinių programų lėšos;

44.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

44.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas, sutartinius darbus;

44.8. lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;

44.9. skolintos lėšos;

44.10. pajamos už parduotą arba išnuomotą Įstaigos turtą;

44.11. kitos teisėtai gautos lėšos.

45. Įstaiga turi teisę gauti Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų įstatuose numatytai veiklai vykdyti pagal atitinkamas sutartis.

46. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, Įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje Įstaigos lėšų sąskaitoje.

47. Įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai. Išlaidų sąmatas tvirtina Įstaigos vadovas.

48. Įstaigos lėšos skiriamos:

48.1. Įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti;

48.2. įstatymų nustatytiems mokesčiams mokėti;

48.3. Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui bei kvalifikacijai kelti;

48.4. sveikatos priežiūros technologijoms atnaujinti ir/ar įdiegti;

48.5. geros praktikos ir kokybės sistemų standartų reikalavimams užtikrinti;

48.6. patalpoms atnaujinti ir remontui;

48.7. Įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;

48.8. materialinei pagalbai nelaimių atvejais;

48.9. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiuose įstatuose numatytai ir įstatymais neuždraustai veiklai.

 

VII. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA

49. Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, kaip parama gautas turtas, pagal testamentą gautas turtas, finansiniai ištekliai, kitas su Įstaigos veikla susijęs teisėtai įsigytas turtas.

50. Savininkas turtą Įstaigai perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

51. Įstaiga gautų pajamų negali skirti savininkui.

52. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik Įstaigos įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti. Pelnas negali būti skiriamas savininkui, organų nariams, darbuotojų premijoms.

 

VIII. SAVININKO ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

53. Savininko kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas savininko iniciatyva. Savininko įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

54. Savininko įnašai Įstaigai perduodami tokia tvarka:

54.1. pinigai įnešami į Įstaigos sąskaitą;

54.2. turtas Įstaigai perduodamas surašant perdavimo aktą.

55. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis savininkas ir Įstaigos vadovas. Perduodant turtą, Įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Perduodamas turtas vertinamas savininko lėšomis.

 

IX. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

56. Įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje ar kitais įstatuose nurodytais būdais su šia ataskaita susipažinti.

57. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

57.1. informacija apie Įstaigos veiklos tikslus, pobūdį ir veiklos rezultatus per finansinius metus;

57.2. Įstaigos savininkas ir jo įnašų vertė finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

57.3. Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus ir šių lėšų panaudojimas pagal išlaidų rūšis;

57.4. informacija apie Įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

57.5. Įstaigos sąnaudos per finansinius metus, iš jų – išlaidos darbo užmokesčiui;

57.6. Įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

57.7. Įstaigos sąnaudos valdymo išlaidoms;

57.8. duomenys apie Įstaigos direktorių, Įstaigos išlaidos direktoriaus darbo užmokesčiui ir kitoms išmokoms Įstaigos direktoriui;

57.9. Įstaigos išlaidos kolegialių organų kiekvieno nario darbo užmokesčiui ir kitoms išmokoms Įstaigos kolegialių organų nariams;

57.10. Įstaigos išlaidos išmokoms su Įstaigos dalininku susijusiems asmenims, nurodytiems Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

58. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurios poreikį nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

59. Įstaigos veiklos ataskaita yra viešas dokumentas. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo Įstaigos veiklos ataskaita turi būti pateikta Juridinių asmenų registrui ir paskelbta Įstaigos interneto svetainėje.

 

X. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA. LEIDINYS, KURIAME SKELBIAMA VIEŠA INFORMACIJA

60. Įstatymuose numatytais atvejais, tvarka ir terminais pranešimai ir skelbimai viešai pateikiami Įstaigos interneto svetainėje ir skelbiami valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“ (toliau – elektroninis leidinys). Elektroninis leidinys skelbiamas Registrų centro interneto svetainėje www.registrucentras.lt. Pranešimuose turi būti nurodyta visa informacija, kurią pateikti reikalauja Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų įstatymas.

 

XI. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

61. Įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama laikantis Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

 

XII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS

62. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti Įstaigos įstatus turi savininkas ir Įstaigos direktorius. Pakeistus įstatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________________________

sertifikatas
ŠIANDIEN LAUKIAME:

Visų neatlygintinų kraujo donorų.

NORITE SURENGTI KRAUJO DONORYSTĖS AKCIJĄ SAVO DARBOVIETĖJE AR BENDRUOMENĖJE?

Skambinkite tel.: 8~640 46994

Rašykite: akcija@kraujodonoryste.lt