PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Sveikatos apsaugos ministro
2003 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V - 739
 
 
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS NACIONALINIS KRAUJO CENTRAS ĮSTATAI
                              
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
 1.    Viešoji įstaiga Nacionalinis kraujo centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau tekste – LNSS) iš valstybės turto įsteigta viešoji asmens sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga (toliau tekste - įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paslaugas, reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui užtikrinti (aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigas konservuotu krauju, jo komponentais bei kraujo preparatais).
2.    Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Viešųjų įstaigų, Farmacinės veiklos, Sveikatos draudimo, Vaistų, Kraujo donorystės ir kitais įstatymais, medicinos norma MN 13:2001 “Kraujo donorystės įstaigos”, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.
3.    Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
4.    Įstaigos savininkas – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
5.    Įstaigos buveinė – Žolyno g. 34, 2040 Vilnius.
6.    Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal prievoles ji atsako tik savo turtu. Savininkas pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už savininko įsipareigojimus.
7.    Įstaigos ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
8.    Įstaigos veikla neterminuota.
 
 
II. ĮSTAIGOS SAVININKO TEISĖS IR PAREIGOS
 
9.  Įstaigos savininkas turi šias teises ir pareigas:
9.1.   tvirtinti, keisti ir papildyti įstaigos įstatus;
9.2.   nustatyti įstaigai ir filialams privalomas veiklos užduotis;
9.3.   detalizuoti įstaigos turto naudojimą, valdymą ir disponavimą pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;
9.4.   pagal įstatymus nustatyti arba dalyvauti nustatant asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kraujo bei jo komponentų ir (ar) preparatų kainas, pagal sutartis su Nacionaliniu kraujo centru kitų kraujo donorystės įstaigų teikiamų paslaugų kainas arba deleguoti šių kainų nustatymą Nacionaliniam kraujo centrui, taip pat nustatyti kainų skaičiavimo metodikas;
9.5.   steigti įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti įstaigą ir filialus;
9.6.   organizuoti viešąjį konkursą įstaigos administracijos vadovo pareigoms ir tvirtinti šio konkurso nuostatus;
9.7.   sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
9.8.   nustatyti ar pavesti administracijos vadovui nustatyti įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui, normatyvus;
9.9.   nustatyti įstaigos administracijos vadovo ir revizoriaus atlyginimus;
9.10.   gauti informaciją apie įstaigos veiklą;
9.11.   turėti kitų teisių ir pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams.
10.     Įstaigos savininkas sprendimus, esančius jo kompetencijoje, priima įsakymu.
 
III. ĮSTAIGOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
 
11.     Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą; aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais, diegti Europos Sąjungos kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus, skatinti nemokamą kraujo donorystę.
12.     Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai: nuolat ir laiku aprūpinti Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigas saugiu krauju, jo komponentais ir preparatais.
13.     Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:
13.1.   kraujo donorystės veikla, telkiant ir tiriant donorus, imant kraują iš donorų bei gaminant kraujo komponentus, taip pat superkant iš kitų kraujo donorystės įstaigų trūkstamą kraują ir kraujo komponentus;
13.2.   šalyje surinktos plazmos eksporto ir (arba) jos perdirbimo organizavimas ir reikalingų kraujo komponentų bei preparatų importas arba pirkimas ir aprūpinimas jais asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų;
13.3.   mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
13.4.   kraujo, jo komponentų ir preparatų realizacija;
13.5.   duomenų apie kraujo donorus ir recipientus bei kraujo komponentus ir preparatus kaupimas ir analizė;
14.     Jei veiklai, numatytai įstaigos įstatuose, reikalinga licencija (leidimas), tai tokią licenciją (leidimą) įstaiga privalo turėti.
 
IV. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS
 
15.     Vykdydama įstatuose numatytą veiklą, įstaiga turi teisę:
15.1.   turėti sąskaitas banko įstaigose, savo ženklą;
15.2.   pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka;
15.3.   teikti bei gauti labdarą ir paramą;
15.4.   teikti mokamas paslaugas;
15.5.   sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, taip pat sudaryti sutartis su kitomis kraujo donorystės įstaigomis dėl kraujo surinkimo bei kraujo koponentų gamybos;
15.6.   stoti į ne pelno organizacijų asociacijas ir dalyvauti jų veikloje;
15.7.   naudoti įstaigos lėšas įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;
15.8.   skelbti konkursus, susijusius su įstaigos veikla;
15.9.   eksportuoti kraujo plazmą bei importuoti arba pirkti (kompensuoti įsigijimo išlaidas) kraujo preparatus.
16.     Įstaiga privalo:
16.1.   įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
16.2.   teikti sveikatos priežiūros paslaugas, nurodytas įstaigai išduotoje licencijoje;
16.3.   naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą;
16.4.   pildyti ir saugoti medicininę dokumentaciją bei teikti informaciją apie donorą (pacientą) valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
16.5.   Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą paciento sveikatai teikiant paslaugas;
16.6.   saugoti medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie donorą (pacientą) arba kai donoras sutinka skelbti informaciją apie jo sveikatą;
16.7.   informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigos savininką apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus bei protrūkius, kitus žalos donorų sveikatai padarymo atvejus.
17.     Įstaiga vykdo buhalterinę apskaitą, teikia finansinę – buhalterinę ir statistinę informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta tvarka.
18.     Įstaiga turi kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams.
 
V. VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
 
19.     Būtinas įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą.
20.     Įstaigoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas. Šių pareigų negali eiti tas pats asmuo bei asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai, vaikai).
21.     Administracijai vadovauja direktorius, kuris į darbą priimamas viešojo konkurso būdu penkeriems metams.
22.     Direktoriumi negali būti asmuo, vyresnis kaip 65 metų amžiaus, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
23.     Direktoriaus teisės ir pareigos:
23.1.   nustatyti darbuotojų etatus, sudaryti darbo sutartis bei jas nutraukti;
23.2.   nustatyti įstaigos vidinę struktūrą;
23.3.   organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją;
23.4.   tvirtinti įstaigos darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
23.5.   organizuoti padalinių ir filialų vadovų bei kvalifikuotų specialistų priėmimo į darbą viešąjį konkursą bei tvirtinti konkurso nuostatus;
23.6.   rengti įstaigos darbuotojų žinių ir praktinių įgūdžių patikrinimą;
23.7.   suderinus su įstaigos Stebėtojų taryba, tvirtinti įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, neviršijant savininko patvirtinto darbo užmokesčio fondo;
23.8.   atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
23.9.   įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir įgalioti kitus asmenis vykdyti direktoriaus kompetencijos funkcijas;
23.10.  atstovauti įstaigai teisme ir kitose institucijose;
23.11.  gavus savininko raštišką sutikimą pasirašyti sutartis dėl ilgalaikio įstaigos turto pardavimo, perleidimo, mainų, išnuomojimo, įkeitimo, garantavimo ar laidavimo juo, kitų subjektų prievolių vykdymo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
23.12.  tvirtinti ar įgalioti tvirtinti privalomus Geros gamybos praktikos dokumentus: specifikacijas, gamybos formules, instrukcijas, procedūras ir protokolus;
23.13.  skirti kvalifikuotą asmenį vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Geros vaistų platinimo praktikos taisyklėmis;
23.14.  turėti kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams.
24.     Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas. Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartį gali atlikti  ir kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
25.     Įstaiga privalo turėti: Stebėtojų tarybą.
26.     Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.
27.     Įstaigos Stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos savininko sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.
28.     Stebėtojų taryboje negali būti asmenų, dirbančių įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar Teritorinėje ligonių kasoje, sveikatos draudimo įmonėje.
29.     Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:
29.1.   analizuoti įstaigos administracijos finansinės – ūkinės veiklos rezultatus;
29.2.   išklausyti įstaigos administracijos parengtą metinės veiklos ataskaitą;
29.3.   stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms ir pareikšti savo nuomonę savininkui;
29.4.   turėti kitų teisių ir pareigų, numatytų stebėtojų tarybos darbo nuostatuose ir neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams.
30.     Stebėtojų tarybos narių sudėtį, teises ir pareigas, paskyrimo ir atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato Stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina savininkas.
31.     Stebėtojų tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimat dalyvauja daugiau nei pusė Stebėtojų tarybos narių.
 
VI. ĮSTAIGOS MEDICINOS ETIKOS KOMISIJA
 
32.     Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų (Medicinos etikos komisijos sudarymą ir veiklos tvarką nustato jos nuostatai, kurie turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus Medicinos etikos komisijos pavyzdinių nuostatų reikalavimus).
 
VII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS IR PAPILDYMAS
 
33.     Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija, patariamasis valdymo organas ir savininkas. Pakeistus ir papildytus įstatus tvirtina savininkas.
34.     Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.
 
VIII. ĮSTAIGOS PADALINIŲ IR FILIALŲ VADOVŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ
 
35.     Įstaigos padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams.
36.     Įstaigos padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, atitinkantys Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
37.     Įstaigos padalinių ir filialų vadovu negali būti vyresnis kaip 65 metų asmuo.
 
IX. ĮSTAIGOS FILIALAI
 
38.     Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir jos administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atskaitomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas gali turėti subsąskaitą. Jis registruojamas ir išregistruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Apie  filialo veiklą jų vadovai atsiskaito įstaigos administracijos vadovui ir kitiems patariamiesiems valdymo organams įstaigos įstatais numatyta tvarka.
 
X. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
 
39.     Įstaigos lėšų šaltiniai:
39.1.   Privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su Valstybine ir Teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
39.2.   Savininko skirtos lėšos;
39.3.   Valstybės ar savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai;
39.4.   valstybės investicinių programų lėšos;
39.5.   Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;
39.6.   lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas, sutartinius darbus ar parduotą produkciją;
39.7.   lėšos, gaunamos kaip labdara, parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą;
39.8.   skolintos lėšos;
39.9.   pajamos už parduotą arba išnuomotą įstaigos turtą;
39.10. kitos teisėtai įgytos lėšos;
39.11. įstaigos ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija).
40.     Įstaiga turi teisę gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų paslaugoms teikti pagal sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija, apskrities viršininku, savivaldybės meru ir kitomis institucijomis.
41.     Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina savininkas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
42.     Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų prekių, darbų ir paslaugų pirkimus įstaiga vykdo, vadovaudamasi viešųjų pirkimų įstatymu.
43.     Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) tiekėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš valstybės ir savivaldybių, laikomos atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
44.     Įstaigos pelnas skirstomas tokia tvarka:
44.1.   įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams įgyvendinti;
44.2.   įstatymų numatytiems biudžeto mokesčiams;
44.3.   įstaigos darbuotojų kvalifikacijai kelti;
44.4.   naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;
44.5.   geros gamybos praktikos taisyklių reikalavimams diegti;
44.6.   patalpų remontui;
44.7.   įstaigos darbuotojų kultūrinėms ir socialinėms reikmėms;
44.8.   premijoms ir materialinei pagalbai nelaimės atveju.
45.     Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiais įstatais numatytai ir įstatymais neuždraustai veiklai.
 
XI. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
 
46.     Įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, pagal testament, finansiniai ištekliai, kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įsigytas turtas.
47.     Savininkas turtą įstaigai perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
48.     Įstaiga ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus savininkui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
49.     Įstaiga gauti pelno negali skirstyti savininkui.
 
XII. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ
 
50.     Įstaigos teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Sveikatos priežiūros įstaigų ir kituose įstatymuose nurodytos institucijos.
51.     Įstaigos administracija privalo pateikti valstybės kontrolės institucijoms jų reikalaujamus, su įstaigos veikla susijusius, dokumentus.
52.     Įstaigos finansinei veiklai kontroliuoti turi būti renkamas revizorius. Revizoriaus rinkimo tvarką ir jo darbo reglamentą nustato savininkas.
 
XIII. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
 
53.     Įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Įstaiga gali būti reorganizuojama jungiant arba skaidant ją. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina savininkas.
54.     Įstaiga likviduojama, kai jos veikla visiškai nutraukiama.
55.     Įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:
55.1.   savininko sprendimas likviduoti įstaigą, priimtas įstatymų nustatyta tvarka;
55.2.   teismo sprendimas likviduoti įstaigą už įstatymų nustatytus teisių pažeidimus.
56.     Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.
57.     Sudarius įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.
58.     Įstaigos likvidatorius:
58.1.   parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);
58.2.   atsiskaito su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka;
58.3.   baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
58.4.   likusį įstaigos turtą perduoda savininkui;
58.5.   sudaro įstaigos likvidavimo aktą;
likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.
Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir savininkui už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.